ot užpuolė mane "filosofija"  rūkymas ir girtystė (kaip tas žodis -girtystė?). 
rūkau daugybę metų ir turiu "laimingą loterijos bilietą" - fizinė priklausomybė.
kai buvo man buvo 5 metukai ir augau kaime pas babytę, kartais matydavausi su savo dėdiene, kuri buvo JŪREIVĖ. ji elegantiškai išsitraukia papirosą ir papapsėjusi išleidžia toookį dūmą, kokio formos iki šiol nemačiau. taurelę užsimodavo ir nė mirkt, viskas iš jos burnos apie jūrą. ech, teta E. ! kaip tavimi žavėjausi. be proto. mano pusseserė, pora metų vyresnė, turėjo nuostabų įtėvį ir įmotę - tėtį ir mamą. tai tėtis buvo dar mėgėjas-pijokėlis, ir slaptavietėn nuo mamos už trobos į dilgėlyną paslėpdavo jai mėtinio arba kavos likerio. ant pačio butelio dugno. nu, mudvi jį ir išlaižydavome. juokas, linksmybė, kūlverstukai ir šventa paslaptis. pabandom parūkyt... mano dėdė rūkė papirosus "kazbek" - toks ubagas su lazda ant pakelio ir dar kažkokius tai su kanalu maskvoje, ant paveikslėlio, "belomor kanal" berods. nuvogėme ir einam ragauti. tai pamenam, kad užsiminė šaunioji teta, jog dūmas ne burnon, o įkvepiamas į save. mano pusserė išbalo, paspringo ir žiaugčioja. man gal net skanu, bet kažkaip matau, kad iš tarpukojo per blauzdas bėga smėlin auksinė srovelė.  kitą kartą pakartojam. trečią - dėdė nepaliko namie papirosų, rūkom, kaip indėnės kokios kviečio šiaudą. ech, teta E.! kaip tavo manieras kopijavom,kaip norėjom būt panašios į tave. ant nelaimės. nežinau kur tu dabar, teta E., bet aš tave tebemyliu. labai. labai labai.

ir paveikslėlis mano autorinis ;) tau, mano teta E.!